Kelionė po Ameriką: 5700 km laukinių vakarų keliais (I dalis)

Print Friendly

Per šią kelionę į Jungtines Amerikos valstijas aplankėme vietų, kurios dar nėra perpildytos turistų. Maršrutas vingiavo per Teksasą, Naująją Meksiką, Arizoną, Nevadą ir šiek tiek Kalifornijos. Pamatėme įvairiapusį amerikietišką gyvenimą – nuo didžiulių vilų Ramiojo vandenyno pakrantėje iki lūšneles primenančių būstų Teksase ir Naujojoje Meksikoje. Ir, kaip visada, daug įspūdingiausių gamtos vietų.

Preliminariais kelionės planais pasidalijome prieš išvykdami šiame straipsnyje. Kaip pasiruošti kelionei į Ameriką jau buvome pasakoję po to, kai ten vykome pirmąjį kartą, tai taisyklės nuo to laiko nepasikeitė – vis dar reikia užpildyti prašymą leidimui įvažiuoti į JAV (ESTA) gauti.

Apie šią kelionę skaičiais:

  • Keliautojai – 4
  • Kelionės trukmė 16 dienų, keliavome gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje
  • Automobilio nuoma kainavo $516 (iš Enterprise už Nissan Altima)
  • Automobiliu nuvažiavome apie 5700 km (3500 mylių)
  • Pėsčiomis nuėjome 120 km
  • Aplankėme 9 nacionalinius ir valstijų parkus
  • Temperatūrų skirtumai – nuo +29 Big Bend dykumoje dieną, iki -3 El Paso mieste naktį
  • Nakvojome 12 viešbučių (užsisakinėjome per Booking.com ir Expedia.co.uk)
  • Nakvynėms iš viso išleidome  $1349, vienam apie $330

Nusileidę Los Andželo oro uoste, automobilį nuomojomės Long Beach mieste. Kadangi keliavome per žiemos šventes, Los Andžele nuomos kainos buvo daug didesnės, tai mums labiau apsimokėjo Uber’iu nuvykti į Long Beach ir ten miesto centre išsinuomoti automobilį.

Long Beach apsistojome pirmosioms dviems atostogų naktims. Iš čia patogu pasiekti Los Andželą, bet ir Long Beach yra įdomių vietelių, pavyzdžiui, Naples Island, kur aplink kanalus išsirikiavusios puikios vilos – tikra amerikietiška svajonė. Šalia Long Beach yra gerų paplūdimių, bet mums gruodžio mėnesį tas nebuvo aktualu.

Pirmasias dienas pratinomės prie laiko skirtumo, akims irgi reikėjo įprasti prie daug didesnių nei mums įprasta dalykų: automobilių, kelių, pakuočių, porcijų, šventinių papuošimų.

Los Andželas mums jau nebuvo naujiena, daugiau jo pamatėme ir papasakojome po pirmosios kelionės (Naftos ir filmų miestas Los Andželas). Bet sugrįžti į tokias vietas visada įdomu, ypač, kai prieš kokį 10 metų net nesitikėjome, kad vieną dieną pavyks taip toli nukeliauti, o galiausiai pabūsim ten ir net ne vieną kartą.

Taigi, greitas Los Andželo turas:

Pasižvalgėme Holivude ir Šlovės alėjoje (Walk of Fame) – chaotiška vieta, kiek visokių charakterių čia galima pamatyti, juos stebėti dar įdomiau nei žvaigždes ant žemės:

Užsukome pamatyti naftos  telkinių miesto centre (La Brea Tar Pits), šalia muziejaus LACMA ir Urban Lights instaliacijos:

Pasistiprinome legendiniame dešrainių kioske Pink’s (jį rasite čia:
709 N La Brea Ave, Los Angeles, CA 90038). Dėl jų pusvalandį reikėjo pastovėti eilėje, o porcijos tokios, kad po pietų net vakarienės nereikėjo…

Ir galiausiai saulę palydėjome Griffin parke:

Po Los Andželo ir Long Beach keliavome į pietus, link San Diego. Pakeliui pristojome Ramiojo vandenyno pakrantėje – reikėjo pasidžiaugti vandenynu, nes žinojome, kad po poros dienų nuo vandenyno tik tolsime, pakrantės vaizdus pakeis dykumos, kalnai ir kanjonai.

1000 Steps Beach – taip vadinasi šis paplūdimys, į kurį žiūri didžiuliai vilų ant skardžio langai. Turėtų būti nuostabus vaizdas į beribį vandenyną. Gruodžio mėnesį Kalifornijoje šalta nebuvo, tą dieną apie +25, bet į vandenį lindo tik banglentininkai.

Tą dieną važiavome trumpą atkarpą Ramiojo vandenyno pakrantės keliu nuo Long Beach iki Dana Point. Daugiau šio kelio paragavę buvome per pirmąją kelionę į Ameriką, važiuodami nuo San Francisko iki Los Andželo. Apie sustojimus ir tai, ką pamatyti žymiame pakrantės kelyje, papasakojome šiame straipsnyje.

Pasidžiaugę vandenynu, važiuodami  į San Diegą, nusukome nuo pakrantės ir pašniukštinėjome po pirmąją dykumą  mūsų kelyje. Tai Anza Borrego dykumos valstijos parkas (Anza Borrego Desert State Park) – patogioje vietoje, jei lankotės Los Andžele (apie 3 val. kelio) arba San Diege (apie 2 val. kelio).

Tolstant nuo vandenyno, prasidėjo vaizdai lyg iš kosmoso. Didžiuliai neapgyvendinti plotai, įrėminti kalnų ir mėlyno dangaus, ir kur ne kur kyšantys kaktusai – tokie vaizdai mus lydės per didžiają dalį kelionės.

Gruodžio mėnesį dykumoje saulė leidosi gana anksti apie 17 val., tad daug laiko žygiams neturėjome. Pasirinkome neilgą pasivaikščiojimą kanjono plyšiais. Anza Borrego plyšinį kanjoną (Slot Canyon arba The Slot), kuris yra apie pusantro kilometro ilgio, atradome nusukę nuo 78 kelio į žvyrkelį. Tikslesnę vietovę rasite paspaudę šią nuorodą į Google Maps.

Leidžiantis saulei palandžioti po siaurus koridorius tarp uolų buvo be galo įdomu. Norom nenorom lyginome šią vietą su kitu plyšiniu kanjonu – Antilopės kanjonu Arizonoje, kurį aplankėme per pirmąją kelionę į JAV.

Antilopės kanjono koridoriai spalvingesni ir dailesni; Anza Borrego kanjonas toks labiau nešlifuotas deimantas, rūstesnis ir grubesnis. Įspūdžių ne ką mažiau, bet išlaidų skirtumas didžiulis – įėjimas vienam į Antilopės kanjoną kainuoja $48 (nuo 2018 m.), 0 Anza Borrego kanjonas – nemokamas.

Palydėję saulę kanjone, San Diegą pasiekėme jau sutemus ir ten likome dviems naktims. Laiko tokiam miestui ir apylinkėms apžiūrėti tikrai nedaug, bet tai ką aplankėme – paliko gerą įspūdį.

Kalėdų dieną San Diege mus šildė saulė ir supo idiliški miesto marinos vaizdai. San Diegas atrodė apsnūdęs, turbūt dauguma valgė šventinius pietus, kai mes bastėmės mieste.

Koronado tiltas – vienas iš žymesnių San Diego simbolių, jungiantis miestą su Koronado sala. Saloje yra vieni geriausių Kalifornijos paplūdimių. Vos dvi mylios tiltu ir iš didmiesčio gatvių galima atsidurti pramogų ir poilsio oazėje.

Viena iš lankomiausių vietų San Diege yra San Diego Zoo.  Didžiuliame Balboa parke įsikūręs zoologijos sodas, vienas iš didžiausių pasaulyje, sulaukia daugybės lankytojų. Turbūt neveltui, bet mes nesame dideli zooparkų gerbėjai, tai Balboa parke užsukome į kitą, mums įdomesnę vietą. Tai buvo ispanų menų kaimelis (Spanish Art Village), puiki spalvų terapija akims.

Dar viena vieta, kuri San Diege sulaukia lankytojų dėmesio, yra Cabrillio National Monument – miesto nacionalinis parkas. Ant kalvos nuo kurios matosi visas San Diegas ir Ramiojo vandenyno krantai, stovi monumentas, skirtas ispanų tyrinėtojui Juan Rodriguez Cabrillo, kuris 1542 m., pirmasis iš europiečių, atplaukė į šią žemyno dalį.

Į šį parką įprastai įvažiavimas mokamas (tuo metu – $10, dabar $15 už automobilį), bet tą dieną, kai lankėmės mes, lankytojai buvo įleidžiami nemokamai.

San Diege turbūt viena gražiausių vietų palydėti saulę –  La Jolla rajono pakrantės. Rėkaujantys ir besimaivantys jūrų ruoniai bei romantiškai besileidžianti saulė gal ir keistas, bet labai smagus derinys.

Tokia buvo mūsų pirmoji kelionės dalis Kalifornijoje. Iš San Diego judėjome rytų kryptimi, į Arizoną, palei Meksikos ir JAV sieną. Apie sustojimus vaizdinguose nacionaliniuose parkuose, ir Teksaso bei Naujosios Meksikos įdomybes papasakosim kituose staipsniuose.

Mūsų  maršrutas Kalifornijoje atrodė taip:

Leave a Reply