Dar viena įspūdinga vieta, kurią būtina pamatyti savo akimis, lankantis Prancūzijos Alpių kurorte Šamoni. Ledo jūra ir urvas ledyne, besitęsiančiame septynis kilometrus, yra vienas iš įdomiausių reginių Alpėse.
Prisižiūrėję fantastiškų vaizdų nuo aukščiausių Europos kalnų ir pamatę Monblaną, leidomės atgal į Šamoni miestelį – turėjome tik porą valandų iki keltuvų darbo dienos pabaigos šiame kalnų kurorte. Paskubomis užkandę ir pasišildę saulėje, keliavome į traukinio stotį – senovinis traukinukas turėjo nuvežti prie didžiausio Prancūzijos ledyno, vadinamo Ledo jūra (Mer de Glace). Į šitą atrakciją galioja tie patys bilietai (Mont Blanc Unlimited), su kuriais kilome į pačią viršūnę.
5 km ilgio Montenvers geležinkelis (Chemin de fer du Montenvers), atidarytas 1908 metais, buvo pirmoji turistinė atrakcija, sukurta žmogaus rankomis Šamoni slėnyje. Geležinkelis prasideda Šamoni mieste 1035 m aukštyje ir baigiasi prie Montenvers (1913 m aukštyje).
Taip lengvai, kaip mes, turistai atvykti į Montenvers gali tik kiek daug nei 100 metų – prieš tai Šamoni ledynai nebuvo paprastai prieinami. Pirmieji turistai prie šių ledynų buvo anglų turtuoliai Williamas Windhamas ir Richardas Pococke’as. Jie čia apsilankė 1741 metais ir pavadino ledyną „ledo jūra“ (Mer de Glace). 1880 metais atidarius viešbutį Grand Hotel du Montenvers, turtingesni poilsiautojai į 1913 m aukštyje esantį viešbutį prie ledyno buvo gabenami asiliukais. Vėliau, nepaisant vietinių gyventojų prieštaravimų, buvo patvirtintas projektas statyti geležinkelį į Montenvers. Pirmoji kelionė į Montenvers stotį truko 55 minutes.
Tačiau tuo metu keliauti į Montenvers žiemą nebūdavo galima dėl sniego griūčių. Prie ledyno žiemą vykti galima tik nuo 1993 metų, kai buvo pastatyti barjerai, apsaugantys nuo sniego lavinų.
Mūsų kelionė traukinuku truko apie 25 minutes. Sėdėti ant medinių kėdžių nelabai patogu, ir tai primena studijų laikų kelionę į draugės gimtadienį iš Klaipėdos į Šiaulius Lietuvos geležinkelių medinuku. Tik tada ant tų medinių suolų reikėjo išsėdėti apie 3 valandas.
Montenvers traukinukas kilo į kalnus, važiavo per mišką, šalia Šamoni slėnio. Užsižiūrėję į kalnų ir slėnio panoramas užmiršom ir medines sėdynes, o paskui lėtas lingavimas vos neužmigdė – juk visą naktį prieš tai buvome kelyje, tai trūko miego.
Atvykę į Montenvers, pamatėme vienas gražiausių Šamoni viršukalnių: smailiąją Les Drus arba Aiguille du Dru, iškilusią 3754 m virš jūros lygio, bei Grandes Jorasses ir Aiguille Verte.
Nuo apžvalginės aikštelės matėme iš Baltojo slėnio grįžtančius slidininkus. Jiems, įveikusiems 20 km ilgio laisvojo čiuožimo trasą, sunkumai nesibaigė – iki keltuvo reikėjo įveikti apie 400 laiptelių. Kai mes tais laipteliais pasišokinėdami lipom į apačią, jie atrodė nuvargę, lipdami į viršų nepatogiais slidininko batais, nešini slidinėjimo įranga.
Nusileidę tais laipteliais žemyn, supratome, kodėl šį vieta tokia ypatinga – iš viršaus to nesimatė. Visas slėnis padengtas 200 – 400 metrų storio ledu, kuris tęsiasi septynis kilometrus. Bent šiek tiek suvokti, kiek daug to ledo ten yra, padeda pasivaikščiojimas po ledyne iškaltą ledo urvą (Grotte de Glace). Čia šiuo metu įrengtas toks savotiškas muziejus – butas, kur galima gauti informacijos apie ledyną ir jo istoriją. Pirmąjį kartą toks urvas ledyne iškastas buvo 1946 metais.
Kadangi šis ledynas yra „gyvas“ – judantis maždaug po 70-90 metrų per metus, apie 1 cm per dieną, kasmet vasarą urvas yra kuriamas iš naujo – praėjusių metų darbą sugadina pajudėjęs ledynas. Taigi atvykus kiekvieną sezoną galima pamatyti kažką naujo.
Pasivaikščioti šiame urve mums buvo įdomi nauja patirtis. Iš pradžių sunku patikėti, kad vaikštai po kambarius lede – ir tai matai tik keletą metrų to ledo, kurio storis vietomis siekia 400 metrų. Dabar turbūt net didžiausios ledo skulptūros mūsų, pabuvusių ledo viduje, taip nebenustebintų.
Mūsų kelionę keltuvu ir tada laipteliais žemyn prie ledyno, ir pasivaikčiojimą po ledinius apartamentus, galite pažiūrėti čia:
Pavakaryje, apie 16 val., kai nusprendėme keliauti atgal į Šamoni, Montenvers stotis buvo sausakimša. Tokiu metu atgal į miestelį važiuoti norėjo ir turistai, ir slidininkai, grįžę iš Baltojo slėnio, tad visi norintys į traukinį vos vos tilpo.
Grįžę į Šamoni, pasijutom alkani po visos dienos kalnuose. Trijų elniukų (Les Trois Chamois) restorane ramiai pavalgyti mums neleido labai keistas padavėjas. Apie tai ir apie patį Šamoni miestelį pasakojame straipsnyje Šamoni Prancūzijos Alpėse: poniškas kalnų kurortas >>.
Informacijos apie traukinuką ir Mer de Glace galima rasti čia >>
[wpsgallery]
