Kartais nereikia ilgų atostogų, užtenka savaitgalio išvykos, kad pabėgtum nuo darbų ir reikalų, grįžtum atsigavęs ir pilnas energijos. O kai visa tai galima suderinti su pigiais skrydžiais – idealu. Būtent toks buvo savaitgalis Geteborge, antrame pagal dydį Švedijos mieste.
Švedija susižavėjome jau pernai, aplankę šalies sostinę Stokholmą, todėl šiemet, ieškant Europos miesto, kur dar nebuvom, ir derinant patogius laikus ir skrydžių kainas, akys užkliuvo už Geteborgo (švediškai Goteborg, angliškai Gothenburg). Iš Londono į šį, antrą pagal dydį Švedijos miestą nuskristi galima stebėtinai pigiai – už 9,99 £ į vieną pusę, o ir skrydžių laikų pasirinkimas geras.
Įdomių dalykų mieste yra pakankamai, ir atvykus tik savaitgaliui, gali tekti rinktis, nes visko aplankyti tiesiog neužteks laiko. Pastebėjom, kad muziejų, turų ir kitų atrakcijų, darbo laikai nėra ilgi, ir jei kelios vietos atviros lankytojams nuo 10 ryto iki 16 ar 17 val., tai teks rinktis, kur eiti.
Mes miesto apžiūras pradėjome nuo Hagos – seniausios miesto dalies. Haga pasitiko jaukiai: švedai ir miesto lankytojai mėgavosi rudens saule restoranų terasose, tačiau už kampo girdėjosi šurmulys – šeštadieniais vienoje Hagos gatvėje vyksta blusturgis, kur tarp krūvos iš namų suneštų nereikalingų daiktelių galima rasti ir vertingo antikvaro.
Mūsų tikslas Hagoje buvo ne pirkiniai, tai pasukom į ramesnę gatvę. Ėjome link Skansen Kronan. Ši kalva ir tvirtovė Hagos rajone yra viena iš geriausių vietų pamatyti senamiečio panoramą. Nuo kalvos į miesto namų stogus iš aukštai gali žvalgytis, kiek nori, tačiau tvirtovė yra uždara lankytojams. Tas faktas, kad ši tvirtovė nėra muziejus ar tiesiog apžvalgos bokštas, mus kiek nustebino. Pasirodo, iki 2004 m. ten buvo įsikūręs kariuomenės muziejus, o dabar tai privati erdvė, nuomojama konferencijoms, vestuvėms ar kitiems renginiams.
Geteborgas yra svarbus jūrų uostas, didžiausias Švedijoje ir visoje Skandinavijoje, tad jūreivystė ir uosto industrija yra neatskiriama miesto dalis. Mes Geteborgo uostą ir miesto kanalus pamatėme su Paddan Tours laiveliu.
Geteborgas, įkurtas 1621 m., visada pinigus uždirbdavo iš jūros. Šis uostamiestis turi ilgą laivų statybos istoriją, tačiau, tik istoriją. Visos laivų statybos įmonės, anksčiau veikusios Geteborgo uoste, užsidarė. Iki pernai vasaros dar veikė viena, bet ir ši jau kurį laiką tik restauravo, o ne statė laivus. Užsidarius ir šiai įmonei, jai priklausęs plūduriuojantis dokas, įspūdinga struktūra, vietinių vadinama „Dama“, bus išardytas ir iškeliaus, jei gerai pamenu, į Olandiją. Mes dar turėjom galimybę plaukiodami pamatyti šį doką.
Šalia Geteborgo uosto yra pastatas, kuris tikrai atkreips dėmesį – tai baltai raudonas pastatas Lilla Bommen, vietinių pravardžiuojamas lūpdažiu. 1989 metais pastatytame 86 metrų aukščio pastate įsikūrę ofisai, o viršuje yra apžvalgos aikštelė.
Į šia apžvalgos aikštelę galima pakilti, bet tik darbo dienomis, savaitgaliais pastatas uždarytas, mat jo pagrindinė paskirtis nėra turistinė. Mes Geteborge buvome nuo šeštadienio iki pirmadienio, tai pirmadienį pakilom į šį lūpdažį už 40 SEK mokestį vienam – vaizdai neblogi, bet nuo Alvsborg tilto buvo geriau.
Šalia šio pastato yra laivas, užstrigęs Geteborgo uoste amžinai – laivas Barken Viking („Lojantis vikingas“). Pastatytas 1906 metais Kopenhagoje, tapo didžiausiu buriniu laivu, kada nors pastatytu Skandinavijoje.
Atplaukęs į Geteborgą 1950 m., čia ir liko. Laivas niekada negalės išplaukti į atvirą jūrą, nes yra aukštesnis nei 1966 metais pastatytas Alvsborg tiltas. Po tiltu praplaukti gali ne aukštesnis negu 45 metrų laivas, o Barken Viking aukštis yra 55,5 m. Dabar šiame laive yra prašmatnus viešbutis ir restoranas.
Klausydamiesi smagių gido istorijų, plaukiojom ir kanalais, ir po uostą. Tai mums priminė Kopenhagą – ten irgi keliavome miesto vandens keliais, ten irgi gidas įspėjo saugoti galvas plaukiant po žemais tiltais. Geteborge praplaukėm po tokiais žemais tiltais, kad teko ne tik palenkti galvą, bet ir atsisėsti ant grindų.
Šis turas vandens keliais Geteborge tikrai vertas dėmesio – gidas linksmai ir nenuobodžiai papasakojo apie miestą, plaukiant šildė saulė ir pamatėme gerų miesto vaizdų – juk viskas atrodo kitaip, žiūrint į krantą iš vandens.
Vakare nukeliavome ant jau minėto Alvsborg tilto (Älvborgsbron), to, kuris įkalino laivą Barken Viking Geteborgo uoste amžiams. Šis tiltas turbūt nėra vieta, kur dažnai užsuka turistai, nes šiek tiek toliau nuo miesto centro. Bet čia ateiti verta – norėjome pamatyti miestą iš kitos perpektyvos, ir mums pavyko. Nuo Alvsborg tilto matosi visos miesto šviesos, uostas ir jo pastatai. Naktį tai atrodo įspūdingai.
Beveik kilometro ilgio tiltą perėjom iš abiejų pusių. Pro šalį nemažu greičiu lekiantys automobiliai pypsėjo mums ne kartą, nesupratom, kodėl, gal kad retai tokių vaikštinėtojų naktimis mato? Bet pėstiesiems ant tilto yra atskiras takelis, o prieš prasidedant tiltui – tokios mini apžvalgos aikštelės su suoliukais. Tačiau tą vakarą ant tilto buvom vieninteliai keleiviai be transporto priemonės.
Geteborge judesio savaitgalio vakarais netrūksta – Anda Langgatan Masthugget rajone radome gatvę, kurioje vienas šalia kito išsirikiavę jaukūs barai. Šalia gyvenamajo Majornos rajono, kur mes buvome apsistoję, yra Mariaplan aištė, kur taip pat nemažas barų ir restoranų pasirinkimas. Tik sekmadienio vakare centre buvo daug ramiau.
Volvo muziejus (Volvomueum) buvo mūsų kito ryto pirmoji kryptis. Šis muziejus yra atokiau nuo miesto centro, šiaurinėje miesto dalyje, kurią galima pasiekti pervažiavus Alvsborg tiltą. Sekmadienio rytą nuvykti į muziejų viešuoju transportu būtų užtrukę apie 1 valandą, nes reikėjo pakeisti dvi tranvajaus linijas ir dar šokti į autobusą. Tai nusprendėm geriau pasinaudoti Uber (prisiregistravus per šią nuorodą gausite 10 £ nuolaidą pirmai kelionei) – ši programėlė mieste populiari, kaip ir kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose. Kainos daug pigesnės nei įprastų taksi, ir Volvo muziejų pasiekėm per 10 minučių.
Automobilių muziejai, tokie kaip Volvo Geteborge (arba DAF Eindhovene), įdomūs tuo, kad yra labai susiję su pačiu miestu. Volvo ženklas ir gamykla įkurti Geteborge 1927 m. ir iki šiol čia gaminami.
Aplankę Volvo muziejų, keliavom į Geteborgo salyną, kas buvo labai gera patirtis – iš didžiulio modernaus miesto per valandą atsidūrėme visiškai atokiame gamtos kampelyje, kur galėjom pasimėgauti gamta ir jūra. Lankantis Geteborge, tiesiog būtina skirti laiko ir aplankyti šalia esančius salynus (apie juos daugiau – kitame straipsnyje).
Paragauti mėsos kukulių – toks buvo mūsų paskutinio vakaro Geteborge tikslas. Bet pasirodė, kad tradicinės švedų virtuvės restoraną rasti ne taip lengva. Šiame mieste, kaip daugelyje didmiesčių, yra įvairiausių šalių virtuvių restoranų – italų, amerikiečių, kinų, japonų, indų ir t.t., tad tradicinės maitinimo įstaigos toje gausybėje prapuola. Panaršę internete radome vieną, apie kurį atsiliepimai buvo geri.
Smaka restorane miesto centre gavom labai puikių mėsos kukulių, besivoliojančių padaže, apie kurį pagalvojus, pilvas ima urgzti, su minkštute bulvių koše, marinuotais agurkėliais ir spanguolėmis.
Lankantis Geteborge ir norint išmėginti vietos virtuvę, verta užsukti į Žuvies bažnyčią (Feskekörka). Jūros gėrybių patiekalai šiame jūriniame mieste yra tradiciniai, o šioje vietoje rasit ne tik žuvies turgų, bet ir restoranus bei maisto išsinešimui. Vietiniai sako, žuvis šioje vietoje yra dieviškai skani, dėl to ir pavadinta bažnyčia. Daugiau informacijos apie šią vietą rasite www.feskekörka.se.
Žuvies turgaus pastatas išskirtinis ir lengvai pastebimas tiek dieną, tiek vakare. Žadėjom čia užsukti savo paskutinių pietų Geteborge, bet, deja, nepavyko – buvo pirmadienis, o kaip tik pirmadieniais Žuvies bažnyčia uždaryta.
Tačiau vistiek paskutiniai mūsų pietūs Geteborge buvo geri – pasijutom kaip vietiniai gyventojai. Nors žuvies patiekalų gauti nepavyko, užtat nusipirkę kebabų (dar viena mūsų tradicija – paragauti kebabų skirtinguose miestuose) ir prisėdom ant kanalo krašto. Geteborge taip pietaujančių miestiečių matėme daug – pasiėmę maisto išsinešimui, tiesiog sėdi ant krantinių, nuleidę kojas į kanalą, ir mėgaujasi saule. Kol oras geras – šviečia saulė ir pakankamai šilta (buvo rugsėjo pabaiga), į vidų eiti net nesinori.
Dar šiek tiek praktiškos informacijos apie Geteborgą. Susisiekimas viešuoju transportu mieste greitas – Geteborgo tramvajų sistema labai patogi. Dieninis bilietas kainuoja 85 SEK (apie 8,5 EUR), vienkartinis (90 minučių) bilietas – 26 SEK.
Norint pamatyti daugiau, apsimoka pirkti kortelę, su kuria ir miesto transportas ir dauguma įėjimų į muziejus, turas laivu, autobusu, įėjimas į Liseberg (didžiausią atrakcionų parką Skandinavijoje), keltai į salas ir kitas vietas yra nemokami. Goteborg City Card galima įsigyti 24 arba 48 valandoms, geriausia nusipirkti oro uosto informacijos punkte, tada ir autobusu į miestą bus galima važiuoti du už vieno bilieto kainą.
jei svarstote, ar apsimoka pirkti šią kortelę, tai reikėtų spręsti pagal sezoną, kada vykstate į Geteborgą – šaltuoju metu nemažai atrakcijų neveikia, bet ir miesto kortelė kainuoja pigiau. Pavyzdžiui, Paddan Tours laivai nuo spalio vidurio iki balandžio neveikia. Tuo metu, kai mes lankėmės Geteborge, 24 val. miesto kortelės mums atsipirko – nemokamai važinėjome po miestą, plaukėme turu po kanalus bei keltu į salas, aplankėme Volvo muziejų ir iš oro uosto parvažiavome už pusę kainos.
Jei reikia važiuoti toliau arba, tarkim į oro uostą neturint miesto kortelės, labiau apsimoka naudotis Uber paslaugomis. Parsisiuntus programėlę, galima užsisakyti automobilį su vairuotoju, ir važiuojant dviems, tai daug pigiau nei naudotis viešuoju transportu. Pavyzdžiui, nuvažiuoti į oro uostą iš miesto centro su Uber mums kainavo 223 SEK, o vienas bilietas autobusu kainuoja 185 SEK.
Dar vienas įdomus dalykas, kurį pastebėjome lankydamiesi Geteborge – griežta Švedijos alkoholio politika. Apie tai buvo pasakoję Švedijoje gyvenantys draugai jau pernai, kai buvome Stokholme, bet tada pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Dabar pamatėme patys, kad stipresnį nei 3,5 % alkoholį galima įsigyti tik specialiose parduotuvėse Systembolaget, kurios dirba tam tikru metu (pavyzdžiui, iki 18 val. vakaro) ir nedirba sekmadieniais.
[wpsgallery]
Aš irgi vos nesusigundžiau pigiu skrydžiu į šį miestą, dabar pažiūrėjęs nuotraukas suprantu, kad reikėjo susigundyt 🙂