Brecon Beacons – vienas iš trijų Velso nacionalinių parkų, kurį verta aplankyti. Čia puikūs kraštovaizdžiai – kalnai, miškai, ežerai, kriokliai, o visai netoli – pajūris. Ko daugiau reikia puikiam vasaros savaitgaliui?
Brecon Beacons yra nacionalinis parkas ir kalnynas pietų Velse. Gal ne toks žymus kaip Snoudonija, apie kurią pasakojom čia>>, bet ir Brecon Beacons parke galima išvysti daug puikių Velso kraštovaizdžių ir rasti pramogų.
Mūsų pirmasis tikslas šiame nacionaliniame parke buvo pasiekti Brecon Beacons viršukalnę – 886 m virš jūros lygio esantį Pen-y-fan. Tai aukščiausias taškas pietinėje Britanijos dalyje.
Atvykus į šias vietas, reikėtų nepagailėti kelių valandų ir užlipti į Pen-y-fan. Tai bus labai gera mankšta, pakvėpuosite šviežiu kalnų oru ir pamatysite gerų vaizdų, netgi apsiniaukusią dieną.
Giedrą dieną nuo Pen-y-fan kalno galima matyti labai daug – Bristolio kanalą, Swansea įlanką ir netgi Exmoor, iki kurio važiuoti reikėtų apie 150 mylių.
Bet pradėkime nuo pradžių. Geriausia vieta pradėti žygį yra stovėjimo aikštelė, kurią rasite į navigaciją įvedę pašto kodą LD3 8NL (Pont ar Daf Car Park).
Atvažiuojant iš Bristolio ar pietinės Velso dalies – Cardiffo ar Swansea, šią stovėjimo aikštelę rasite vos pravažiavę Brecon vandens rezervuarą. Jo nepastebėti neįmanoma – vandens telkinys su eglėmis aplinkui jį neabejotinai patrauks akį. Mes netgi stabtelėjome padaryti kelis kadrus.
Nuo stovėjimo aikštelės iki Pen-y-fan reikės eiti apie 3,5 km į vieną pusę ir tiek pat atgal. Tai yra lengviausias ir trumpiausias kelias iki Pen-y-fan. Google žemėlapiuose maršrutas atrodo taip:
Jokių nuorodų ar ženklų, rodančių kelią link viršūnės nepastebėjom, bet stovėjimo aikštelėje sutiktas vyras papasakojo, kaip geriausiai pasiekti viršūnę. Šiaip pasiklysti būtų sunku – link viršūnės veda akmenimis grįstas takas, nuo kurio nuklysti nelabai yra kur.
Tačiau jei nesate tikri, būtinai pasiteiraukite stovėjimo aikštelėje – tie žmonės, kuriuos mes sutikom per savo kelionę Velse, buvo pasirengę pagelbėti ir mielai dalijosi patarimais.
Rytas, nors ir apsiniaukęs, buvo šiltas, o kol pasiekėm viršūnę, buvo visai karšta. Ėjom per akmenuotą takelį, šiek tiek per purvynus, per žolę, per vandenį, kilom į viršų, leidomės žemyn ir vėl kilom, kol galų gale, įveikę gana stačią atkarpą, pasiekėm aukščiausią tašką. Bent jau taip mums atrodė iš pradžių.
Kai pasiekėm tą viršūnę, buvo labai debesuota, tad nieko toliau kelių metrų nematėm. Pasivaikščiojom, užkandom, atsigėrėm, pasidžiaugėm pasiektu tikslu, pasifotografavom šalia kalno skardžių. Giedrą dieną vaizdai būtų neabejotinai gražesni, nes matytusi viskas aplinkui, bet ne tokie dramatiški. Rūkas ir debesys sukūrė iliuziją, lyg būtum šalia bedugnės.
Kaip tik tuo metu, kai ėmė sklaidytis rūkas, mus apšvietė viena turistė, pasiteiravusi, ar ant viršūnės jau buvom. „Tai ką, čia ne viršūnė?!“, – nustebom, ir šiek tiek ir nusiminėm, kad reikės eiti dar toliau.
Pasirodo, mes buvome pasiekę tik Corn du kalną, kuris yra 13 m žemesnis už Pen-y-fan. Nors žinojom, kad šalia Pen-y-fan viršūnės yra Corn du, tačiau per rūką nematėm, ar dar reikia kopti aukščiau ar nebe. Prasisklaidžius rūkui, pasirodė takelis, kuriuo reikia eiti. Nuo Corn du iki Pen-y-fan ėjom dar kokį 10 minučių.
Užlipti iki viršūnės su visais pailsėjimais, pasifotografavimais ir pietų pertraukėle, užtrukom apie dvi valandas. Nusileidome greičiau – per nepilną valandą.
Keliaujant į Pen-y-fan, reikėtų įsidėti šiek tiek maisto – per tokį žygį tikrai išalksite. Vienintelė vieta aplinkui, kur galima gauti ko nors valgomo, yra kioskas toje stovėjimo aikštelėje.
Nusileidę nuo kalno, ilgai nesiilsėjom – laukė kitos Brecon Beacons parko vietos: požeminiai urvai ir aukšti kriokliai, apie kuriuos pasakojame kituose straipsniuose.
Jei patiko šis žygis, siūlom paskaityti apie tai, kaip užlipome į Snoudoną, aukščiausią Velso viršūnę – Snoudonijos parkas: maršrutas į Snoudono viršūnę >>
Daugiau apie Brecon Beacons nacionalinį parką ir lankytinas vietas: www.breconbeacons.org
