Atostogos kaip filmas: 16 dienų ir 2700 mylių kelionė Amerikoje

Tokių atostogų dar nebuvom turėję. Šita kelionė turbūt daugeliui iš mūsų buvo išskirtinė įvairiom prasmėm. Nė vienas nebuvom buvęs Amerikoje. Vienam tai išvis buvo pirmoji kelionė. Keliems – pirmasis štampas pase. Visiems – kas dieną skirtingi vaizdai, matyti filmuose, ir daug naujų patirčių.

Dabar yra antra diena po kelionės Amerikoje. Trečia valanda ryto Londone. 19 val. Los Andžele. Bet mes Londone, ir sunku užmigti, gal nuo minties, kad atostogos baigėsi, o gal dėl laiko skirtumo. Arba ne, juk skrendant miegojau beveik visas 10 valandų, tada naktį dar 12 valandų, ir dar vežant draugus į oro uostą spėjau pamiegoti. Tai kiek žmogus gali miegoti?

Ta pati nesąmonė galvelėj, ir net ne vienoj, buvo prieš 18 dienų, kai devyniese nuskridom į Los Andželą. Skrydžio metu užmigti nepavyko, pirmąją naktį irgi kankino nemiga: nuskridom pavakary, pavakarojom terasoj, išsiskirstėm miegoti, ir tada po kelių valandų, penktą ryto susitikom, nes nesimiega. Ir tai išėjo į labai produktyvų rytą viešbučio sporto kambaryje. Taip, šiek tiek zombiškai, su raudonomis akimis, prasidėjo mūsų kelionė po Šiaurės Ameriką.

Tą rytą sportas ir pusryčių kava prablaškė, ir iškeliavom apžiūrėti Los Andželo. Miestas didumo nematyto, tai jau buvom suplanavę privatų turą su Rasta Bus, kuris apvežiojo po turistams žinomas ir mažiau žinomas vietas, ir galiausiai likom Venecijos paplūdimyje (Venice Beach), kur patikrinom Ramiojo vandenyno bangas, pamatėm nuostabų saulėlydį ir daug bomžų.

Kelionė Amerikoje
Saulėlydis Los Andželo paplūdimyje ir mes (bomžai įsikūrę aplink)

Apie tuos benamius menininkus, pensiją leidžiančius puikiame Kalifornijos paplūdimyje, ir apie Beverly Hills’o prabangą, įžymybių namus bei Holivudą pasakojam plačiau atskirame straipsnyje, o dabar judam į kitą valstiją – Nevadą, kur yra Amerikos nuodėmių miestas Las Vegasas.

Tą dieną, iš pajūrio su palmėmis atvykom į visišką dykumą. Nykus gamtovaizdis, nemažas karštis (apie +30) ir virš galvos skraidantys maitvanagiai, kuriuos matydavom išlipę poilsio stotelėse, lydėjo iki pat Las Vegaso.



Booking.com

O ten jau atskiras pasaulis. Visko beprotiškai daug, daug garso ir daug šviesų, kaip sako vienas žinomas scenos žmogus bei mūsų draugė Vyka. Nors Las Vegase yra ką veikti, bet dviejų naktų buvo per akis. Spėjom ir kazino palošti, ir saulėje pasikepinti bei baseine pasimaudyti; ir miestą apžiūrėjom, atrakcionus pabandėm, fontanų bei ugnies šou pamatėm, ir dar visokių nuotykių buvo, kas norės, pats pasipasakos, juk kas nutinka Las Vegase, tas ten ir lieka! Svarbu, kad po tų dviejų naktų nieko nepalikom, ir visi devyni riedėjom link kanjonų valstijų Jutos ir Arizonos.

Las Vegasas
Las Vegasas

Tada tris dienas praleidom rančoje, kur aplink gerų 15 mylių spinduliu nebuvo nieko. Po Las Vegaso šviesų ir triukšmo tai buvo atgaiva – naktį švietė tik mėnulis ir žvaigždės, na ir mūsų laužas. Bet dienomis ramiai nesėdėjom – tai buvo vienos iš vaizdingiausių ir labiausiai įsiminusių dienų per visą kelionę.

Pamatėm Antilopės kanjoną (Antelope Canyon), kur indėnas mus vedžiojo po siaurą plyšį po žeme. Čia saulės šviesa ir šešėliai sukuria tokius paveikslus, kad net dabar žiūrint nuotraukas negali patikėti, kad tuos dalykus matei…. Toliau – viena geriausių panoramų prie Kolorado upės vingio, kurio forma primena arklio pasagą (Horseshoe Bend). Kitą dieną tą vietą pamatėm iš apačios, plaukdami Kolorado upe. Visos šitos grožybės buvo visai šalia nedidelio Arizonos miestelio Peidžo (Page).

Arklio pasaga Kolorado upėje ir Antilopės kanjono bangos
Arklio pasaga Kolorado upėje ir Antilopės kanjono bangos

Kitą dieną tame pačiame miestelyje pradėjome įsimintiną kelionę – 15 mylių motorine valtimi per Glen kanjoną Kolorado upe. Tai buvo tokia diena, kuriai apibūdinti trūksta žodžių. Tokių žodžių, kaip įdomu, gražu, vaizdinga, jautru, ramu ir panašiai – neužtenka. Tai buvo kažkas daugiau, kažkas tokio, ko net negalėjome įsivaizduoti. Vėliau parodysime filmuotą medžiagą, kuri galbūt padės apibūdinti tuos potyrius geriau. Ir jei būsit Peidže, šitos kelionės nepraleiskite (Colorado River Discovery).

Taip neapsakomai ramiai ir jaukiai praėjusi diena baigėsi su nuotykiais – dykumoje sugedo mus vežęs autobusas, vėliau atvyko antras, bet ir tas sugedo. Iki automobilio galiausiai grįžom pėsti.

Kolorado upėje
Kolorado upėje

Kita diena buvo didinga – ją praleidome Didžiajame kanjone (Grand Canyon). Nors prieš atvykstant atrodė, kad jau nieko ypatingo nebepamatysim, nes dvi dienos prieš tai buvo pilnos tokių vaizdų, kokių net nesitikėjom. Bet Didysis kanjonas išsiskyrė iš visų matytų kanjoniukų. Sunkiai suvokiamas dydis, neturint atskaitos taško. Atrodė, kad net ne savo planetoje esam.

Iki tol visi planai šioje kelionėje dėliojosi labai sklandžiai, net keista buvo. Didžiajame kanjone buvo vienintelis neskandumas – ketinom važiuoti dviračiais, bet nuomos punktas laisvų neturėjo. Tai suvaikščiojom 9 km pėsčiomis palei pietinį kanjono kraštą ir nenusivylėm – vaizdai užburiantys.

Didysis kanjonas
Didysis kanjonas

Po to buvo kelios dienos ant ratų, reikėjo nuvažiuoti daug mylių, bet po pusdienį skirdavom aplinkiniams Amerikos nacionaliniams parkams. Visi jie tokie skirtingi, savaip įdomus ir stebinantys. Aplankėm Ziono parką (Zion National Park), seniausią ir populiariausią Jutos nacionalinį parką, kuriame yra visko: kalnai, kanjonai, upės, kriokliai ir daug žalumos, lyginant su Didžiuoju kanjonu.

Visiškai kitokia gamta mus sutiko Ugnies slėnyje (Valley of Fire State park) Nevadoje. Rausvų uolienų parkas Mojave dykumoje yra didžiausias Nevados valstijos parkas, labai arti Las Vegaso.

Siono parkas ir Ugnies slėnis
Siono parkas ir Ugnies slėnis

Po to buvo diena Mirties slėnyje (Death Valley), kuris yra žemiausia, karščiausia ir sausiausia vieta Šiaurės Amerikoje. Tai žinodami pasiruošėm dideliam karščiui, apsirūpinom vandeniu ir, išlipę ant kalno, puolėm prie lagaminų šiltesnių drabužių ieškoti – šaltesnės vietos ir žvarbesnio vėjo per visą kelionę nebuvo!

Mirties slėnyje kentėm šaltį, vėją, vėliau karštį ir badą. Bet tai, ką pamatėm, vėl buvo visiškai kitokia gamta, nei matėme prieš tai: druskos baseinas, smėlynai, uolos ir nė gyvos dvasios aplink.

Važiuojant per Mirties slėnį verta apsirūpinti ne tik vandeniu, maistu, bet ir degalais – vienintelėje degalinėje, kurią pravažiavome, benzino kaina už galoną buvo 5 doleriai – dvigubai brangiau nei už kurą mokėjome Arizonoje.

Mirties slėnis
Mirties slėnis

Kitą dieną atvykom į gražiausiu Amerikos parku tituluojamą Josemičio parką (Yosemite National Park). Dėl vieno uždaryto kelio teko koreguoti maršrutą, bet daug nepraradom, netgi išlošėm laiko – apžiūrėjom žaliuojantį Josemičių parką ir greičiau, nei planavom, atsidūrėm San Franciske.

Josemičių parko kriokliai
Josemičių parko kriokliai

San Franciskas mus sužavėjo. Per šią kelionę daug didelių JAV miestų neaplankėm, tik Los Andželą, Las Vegasą ir San Franciską, bet pastarasis iškart patiko visiems, vos pamatėm miesto ir įlankos panoramą nuo Tvin Pykso kalvų.

San Franciske oras nelepino, tad išbandėm miesto barus ir davėm darbo kojoms – miesto kalnais pakalnėm suvaiksčiojom daugiau kaip 10 kilometrų.

Auksinių vartų tiltas ir panorama nuo Tvin Pykso kalvų
Auksinių vartų tiltas ir panorama nuo Tvin Pykso kalvų

Palikę San Franciską, važiavome labai vaizdingu Ramiojo vandenyno pakrantės keliu (Pacific Coast Highway), žymimu pirmuoju numeriu. Šiame kelyje matėme dramatiškas pakrantes ir didžiules vilas, mažus pakrantės miestelius ir dar brangesnį kurą – 5,99 dolerio buvo mūsų matytas rekordas. Pirmąsias 400 mylių šiuo keliu autobusiuke buvo mažiausiai miegančiųjų  nei bet kuriam kitam kely – gaila buvo pramiegoti tokius vaizdus.

Ramiojo vandenyno pakrantės kelias
Ramiojo vandenyno pakrantės kelias

Paskutinė stotelė – Santa Barbara, iš pradžių pasitiko nelabai svetingai – lijo lietus! Santa Barbaroje, kurioje, kaip mus informavo vietinis gyventojas, lyja dvi dienas per metus, sugebėjom pataikyti į vieną iš tų dviejų. Paskutinių atostogų dienų planus pakoregavo oras – žadėjome pailsėti ir atsigauti po atostogų paplūdimyje, bet kadangi karšta nebuvo, teko ieškoti kitokios veiklos.

Ir buvo verta – užsisakėm kelionę į vandenyną stebėti delfinų ir banginių (Condor Express). Laive spygavom kaip vaikai – tiek stebėdami šalia plaukiančius delfinus, tiek laivui skriejant per bangas, kas geriau nei atrakcionai. Galiausiai ir oras pasitaisė, tai ir pliaže pagulėti buvo galima, ir apžiūrėti Santa Barbaros arkas ir kitas įžymesnes vietas besidžiaugiant Kalifornijos saule.

Santa Barbara
Santa Barbara

Čia tik pirmieji ir labai abstraktūs įspūdžiai iš didelės šalies. Dar daug ko nepasakėm, primiršom, kai galvos atvės po atostogų karščio, papasakosim plačiau apie kiekvieną vietą, ir būtinai – apie kelionę iš praktinės pusės: kiek kas kainavo, kokie reikalai su automobiliais ir vairavimu JAV, ką galim rekomenduoti ir panašiai. Jei įdomu, čia mūsų nuvažiuoto kelio žemėlapis: www.rome2rio.com/trip/fQJnZO

O dabar – vėl miegoti 🙂

16 thoughts on “Atostogos kaip filmas: 16 dienų ir 2700 mylių kelionė Amerikoje

    1. Buvo nerealu, bet norėtume dar daugiau pamatyti, tiek vietų teko išbraukti dėl laiko trūkumo 🙁 Ir džiaugiuosi pamačius tavo blog’ą, skaitant auga nostalgija Kalifornijai 🙂

      1. Kokiu metu laiku buvote? Noretume tokiu marsrutu pralekti birzelio gale -liepos pradzioj, ar tai butu nerealu dėl pvz.karscio?

  1. Sveiki, planuojamės taip pat kelionę į Jav, panašiu maršrutu kaip jūsų+planuojame atskristi į New York, ten pabūti kelias dienas ir jau tada keliauti į LA. Gal galite šiek tiek papasakoti apie maistą, kainas ir t.t. Kadangi patys keliaudami su šalimi mėgstame susipažinti per maisto kultūrą, ar nebus taip, kad JAV pagrindinį racioną gali sudaryti fast foodas? Kur patys keliaudami valgydavote? Gal turite kokių nors atsiliepimų-patarimų? Ačiū.

    1. Labas, Aiste, jau pavydim jums nuostabios kelionės!!! 🙂

      dėl maisto, tai per 16 dienų fast food’o valgėm tik du kartus, kartą Subway sumuštinius ir kartą Burger King’e. Patys galvojom, kad bus vien burgeriai Amerikoje, bet per visą kelionę burgerių valgėm tik kelis kartus. Kai buvom LA, labiausiai įstrigo pavalgymas prie Street food truck’ų, jie stovi šalia Los Angeles County Museum of Art – LACMA, Wiltshire Boulevard.

      Kelis kartus valgėm amerikietiškam diner’yje Denny’s, tai ten kava, kaip priklauso, papildoma kiek nori, meniu amerikietiškas, bet nenuobodus. Pusryčiai ten labai geri. Tad rekomenduojam, kol nenusibos, nes tie diner’iai galiausiai vienodi pasidaro 🙂

      Las Vegase mums patiko Harley Davidson restoranas. Keliaudami Arizonoje ir Jutoje valgėm indėniško maisto restoranuose, tai viename pasitaikė nekoks maistas (tas buvo Trading Post netoli Grand Kanjono), o kitame šonkauliai ir burgeriai buvo puikūs (apie šį Trading Post rašėm čia: http://buvauten.lt/jav/kelione-po-amerika-laukiniai-vakarai-ir-indenai).

      Didžiuosiuose miestuose yra visokiausių šalių virtuvių restoranų, pavyzdžiui, San Franciske, kai jau buvo pabodusi amerikietiška virtuvė, ėjom į tailandiečių restoraną. Pasirinkimo begalės 🙂

      Dėl kainų – tai pietūs su gėrimu dažniausiai kainuodavo apie 10 dolerių. Pusryčiai – apie 7 dolerius. Porcijos didelės, aš dažniausiai neįveikdavau 🙂

      1. Ačiū už rekomendacijas, būtinai reikės į kelionės maršrutą įsitraukti 🙂 O kaip pvz. vegetarams, nėra problemų su maisto pasirinkimu?

        1. Kiekvienam meniu būna vienas kitas patiekalas, pažymėtas v raide, plius salotų pasirinkimas visada yra. Pavyzdžiui, tame Denny’s, jei gerai pamenu, pusryčių meniu buvo pora vegetariškų patiekalų, o pagrindiniam meniu tai daugiau nei pora. Į vegetariškų patiekalų restoranus nesižvalgėm, bet net neabejoju, kad didžiuosiuose miestuose jų yra nemažai 🙂

          1. Ačiū, jeigu kils dar kokių klausimų dėl maršruto, būtinai parašysiu 🙂

  2. Laba. Jau geri keturi mėnesiai skaitau jūsų kelionės įspūdžius. Bilietai mūsų jau nupirkti. Tik mes skrendame pirmą į San Franciską, tada keliausime į Las Vegas. Ten gamtos perlus ruošiamės apžiūrėti ir per LO atgal pakrante į SanF. Bet iškilo skaitant vienas klausimas: iš kur gavote indėną gidą kaip lankėtės Antilopės kanjone? Page mietselį radau ir apie raftingą viską pasiskaičiau, bet va su indėnu užkliuvau. Ačiū už dalinimąsi įspūdžiais ir informacija.

    1. Sveika, Živile, džiaugiamės, kad radot naudingos informacijos 😉 o gidas buvo toje vietoje, kur pirkom bilietus į Lower Antelope Canyon. Ten yra parkingas, kuris vadinasi Navajo Tribal Park Parking lot arba galite vesti tiesiog Lower Antelope Canyon, atvykę pamatysit du kioskelius, kaip suprantu dvi skirtingos gidų įmonės, tai įsigijus bilietus, jums ir aprodys kanjoną 🙂

    2. Labas, Živile,

      Aš irgi planuoju skristi į San Franciską ir norėjau paklausti su kokiom avialinijom skrendat? Kur persėdimas bus? Už kokią kainą pavyko rasti bilietus? Ačiū

  3. Sveiki, saunuoliai, kad dalinates ispudziais. Isgelbejot nuo begalinio sedejimo pirie kompo ir ieskojimo info. Keliausime, turbut, tuo paciu marsrutu kaip ir jus. Viso devyniese, tik tarp musu du 8-iu metu vaikai. Kaip manot ar jusu marsrutai nebus per sunkus vaikams? Gal kazko atsisakyti?. Noretume su kelione praleisti 14 dienu.

    1. Labas, Brigita, ačiū už atsiliepimą 🙂 sunku pasakyti, jūs geriau žinot būtent tuos vaikus, ar kantrūs automobilyje, nes bus dienų, kai reiks pasėdėti geras 5 valandas… Bet ir patys stengėmės, kad būtų įdomesnių sustojimų kas 2-3 valandas, kojas pramankštinti 🙂 o jei pasiimsit į automobilį kokių žaidimų, manau, kad kelias neprailgs 😉

  4. Sveiki, liuks kelionė ir aš planuoju po truputį kelione po amerika. Labai norėčiau sužinoti kaip jus radot rančia nakvyniai. Gal yra koks puslapis, ar tiesiog važiuojant radot nuorodą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *