Gyventi prie Italijos ežerų buvo neįtikėtinas dalykas. Kaip pernai mus sužavėjo kalnai, taip šiemet – ežerai kalnuose. Čia atvykęs patenki lyg į atskirą pasaulį, kurį su lygumomis jungia tik greitkeliai tuneliuose, čia visai kitoks gyvenimo ritmas, atrodo, kad čia galėtum visą dieną nieko neveikti, sėdėti terasoje ir nenustoti grožėtis tuo, ką matai.
Apie kelionę į Italiją pradėsiu pasakoti iš pradžių ir nuo gana svarbaus dalyko – kur apsigyvenome. Ruošėmės skristi į Milaną arba Veroną ir visą savaitę žvalgytis po Šiaurės Italiją, tad labai patraukliai atrodė galimybė apsistoti prie vieno iš Italijos ežerų. Iš pradžių radau gerą pasiūlymą (apie 800 eurų savaitei 10 žmonių) prie didžiausio Italijoje Gardos ežero (Lago di Garda), tačiau kol apsisprendėm, kaina pakilo iki 1500 eurų.
Tada žvilgsnis nukrypo kiek kairiau – Komo ežero (Lago di Como) link, trečio pagal dydį, Lombardijos (Lombardia) regione. Beplanuojant kelionę, forumuose teko skaityti, kad žiemą aplink šiuos ežerus viskas uždaryta ir gyvenimas visai neverda. Ta prasme, turistai, nėra ko jums ten važiuoti. Šito labai neišsigandom, vis tiek planavome kasdien kažkur vykti, ne tik turistauti aplink ežerą. Bet ir aplink ežerus gyvenimas nebuvo sustojęs, veikė ir restoranai, ir parduotuvės, o pramogų ten visada galima rasti.
Savo atostogoms užsisakėm du apartamentus – kotedžų komplekse Residence Oasi Del Viandante, Dervio miestelyje (užsakinėjau kaip visada – per Booking.com). Keturvietis ir šešiavietis kotedžai mums kainavo 1190 eurų savaitei. Jie mums tiko, juose buvo viskas, ko reikėjo ir pakankamai erdvės. Tiesa, turėjome porą problemų dėl šildymo ir karšto vandens, bet ryte palikus raštelį registratūroje (nes mes išvykdavom anksčiau, nei jie atsidarydavo), grįžus vakare problema būdavo išspręsta. Tai čia pliusas jiems.
Šie kotedžiukai ir tapo mūsų namai savaitei, jauki vieta sugrįžti. Kadangi nuomojomės automobilį (apie sudėtingą automobilių nuomą Italijoje skaitykite čia>>), tai susisiekimu viešuoju transportu iš šio miestelio labai nesidomėjome. Žinau, kad Dervio turi traukinių stotį, ir iš ten tikrai veža į Milaną, o iš Milano galima pasiekti, ką tik nori. Mūsų maršrutas po Šiaurės Italiją buvo toks: www.rome2rio.com/trip/Pa173X
Geriausia gyvenant toje vietoje ir buvo būtent vieta. Kalnų ežero vaizdai kasryt atsibudus ir kasnakt užmiegant gniauždavo kvapą. Tai kažkas tokio, ko anksčiau nebuvo tekę matyti ir iš pradžių buvo sunku suvokti, kad nesapnuoji ir viską matai savo akimis, ne per kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Tie peizažai skirtingu paros metu savaip žavėjo, ramino ir jaudino. Tai buvo ideali vieta pailsėti parvykus iš dienos kelionių.
Turistų prie ežero tuo metu, kai mes ten apsistojome, buvo tikrai nedaug. Kai atvykome, antrąją Kalėdų dieną, kotedžuose buvome beveik vieni. Tik dar vienas ar du nameliai buvo užimti. Tačiau gruodžio 31 dieną čia buvo sausakimša. Visi zujo kaip skruzdėlės, į apartamentus nešė krepšius, gėrimus ir valgius – ruošėsi švęsti Naujuosius metus. Mes 2013-uosius pasitikti irgi planavome ten, bendroje terasoje stebėdami fejerverkus.
Matėsi, kad dauguma italų, ten atvykusių parai atšvęsti Naujųjų, buvo vos sulaukę pilnametystės, ir jie šventė tikrai iš visos širdies – šampanas, dainos ir visa kita liejosi laisvai. Mums jie netrukdė, šventėm ir patys, tik gal ne taip nuo grandinės nutrūkę, o kitą dieną vėl buvo ramu, visi jaunuoliai tuos pačius krepšius tempė atgal į automobilius ir grįžinėjo į savo miestus.
Kadangi beveik kiekviena mūsų atostogų diena buvo paskirta žymiausiems Italijos miestams apžiūrėti ir slidinėti, tai laiko išnagrinėti ežero apylinkes ir aplinkinius miestelius ir kaimelius turėjom nedaug. Daugiausiai jų pamatėm pravažiuodami pro šalį ir mane labai sužavėjo skoningi miestelių šventiniai papuošimai. Visos girliandos idealiai suderintos, ne per daug blizgiai, bet ir ne per blankiai atrodančios, su Buone Feste linkėjimais. Matyt, mano ir italų skonis puošmenoms sutampa.
Apie Komo ežerą irgi būtina tarti bent keletą žodžių. Šis ežeras yra gerai žinomas visame pasaulyje, italai dabar jį labai sieja su Džeimsu Bondu, nes vienoje šio filmo dalyje, jei neklystu, Casino Royale, daug veiksmo vyko prie šio ežero. Džeimso Bondo vila – Villa del Balbianello ir kiti ežero vaizdai, parodyti per filmą, traukia turistus kaip magnetas. Komo ežerą ir vieną iš jo vilų matėm ir kitame filme, Oušeno dvyliktukas. Dar šis ežeras garsus ir tuo, kad ten vasaroja žinomi žmonės, pavyzdžiui, George Clooney, Madonna, Beckhamų šeimynėlė. Nors nė vieno iš jų nesutikom ir Džeimso Bondo vilos žiūrėti nevažiavom, bet buvo visai įdomu gyvenant ten žinoti šiuos faktelius.
Atostogauti prie Komo ežero būtų nuostabu ir žiemą, ir vasarą. Veiklos ten netrūktų, viešbučio registratūroje buvo labai daug informacijos ir lankstinukų apie laisvalaikį prie Komo ežero. Vasarą Komo ežeras ir ypač Dervio apylinkės yra tikras buriuotojų rojus – čia palankios vėjo sąlygos ir veikia net keturios buriavimo mokyklos. Dervio ir kiti ežero miesteliai vilioja ir mėgstančius poilsiauti paplūdimiuose. Galima eiti į ilgus pasivaikščiojimus kalnų takeliais, plaukti su keltu per ežerą ir aplankyti didžiausius ir žymiausius ežero miestelius Como, Leco, Menaggio, Bellagio, Gravedona ir kitus. Žiemą irgi smagu pasivaikščioti jau snieguotais kalnais, arba lėkti paslidinėti į vietinę slidinėjimo stotį, kurių aplinkui Komo ežerą yra nemažai.
Ar galim čia pabūti dar truputį? – su tokia mintimi išvykdami atsisveikinom su savo gyvenviete prie Komo ežero. Kai aplankai tokias vietas, nebenori vėliau jų matyti tik nuotraukose ar prisiminimuose, nori būti ten ir jaustis taip pat gerai, kaip jauteisi tada.
Gali būti naudinga:
- Komo ežero turizmo puslapis>>
- Visai naudingas tinklapis apie Italijos ežerus čia>>
[wpsgallery]
Nuostabi ir tikrai kerinti vieta.. teko pabuvot rugsejo menesi, nors turistu sausakimsa nebuvo, bet gana nemazai 🙂
Labai suzavejo mintis sutikti ten naujus metus… ♥