Į Romą reikėtų nuvykti bent kartą gyvenime, kad pamatytum, kaip prieš ją nublanksta visi anksčiau aplankyti Europos miestai. Amžinasis miestas yra lyg muziejus po atviru dangumi, kuriame įdomus ir ne vieną amžių skaičiuojantys objektai – ant kiekvieno kampo.
Vienas iš gražiausių miestų – tokį, turbūt daugeliui keliautojų jau žinomą faktą galime patvirtinti ir mes. Roma verta artimiausios jūsų kelionės, jei nors kiek abejojate, norime paskatinti – būtinai keliaukite į Romą!
Roma yra vienas iš tokių miestų, kuriame galima rasti visko (išskyrus, galbūt, dangoraižius). Jei domitės architektūra, istorija, menu, religija, Europos miestais, galų gale Italija – tai toks miestas, kuriame apsilankius, kaip jau sakėme, visi iki tol matyti muziejai, katedros, monumentai, nebeatrodys tokie įspūdingi.
Lankytinų objektų ir įdomių vietų Romoje – ant kiekvieno kampo. Trumpai papasakosime apie tai, ką matėme mes ir galbūt tai padės jums planuojant kelionę po įspūdingąją Romą.
Mes Romoje praleidome nepilnai dvi dienas. Gyvenome viešbutyje Šiaurės rytų Romoje, Montemario rajone, tad turą po miestą mums buvo patogiausia pradėti nuo vienos žymios aikštės – Ispanijos aikštės (Piazza di Spagna). Šalia yra Ispaniškieji laiptai (angliškai vadinami Spanish Steps, o itališkai – Scalinata della Trinità dei Monti), vedantys prie Trinità dei Monti bažnyčios.
Šiltomis dienomis šie laiptai būna nusėsti turistų ir vietinių. Mes ten buvome gana anksti ryte, tai laiptus radome tuščius. Įdomus faktas apie šiuos laiptus – sėdėti ant jų galima, tačiau valgyti ten prisėdus – draudžiama. Užlipę laiptais radome apžvalginę aikštelę ir keletą prekiautojų meno gaminiais.
Vėliau keliavome Romos gatvelėmis, stebėdamiesi kiek bažnyčių, skulptūrų ir monumentų įmanoma sutalpinti į vieną vietą, kol priėjome Trevi fontaną.
Trevi fontanas – vienas iš žymiausių Romos objektų. Nuo pat ryto čia jau būriavosi turistai ir mėtė monetas į vandenį – sakoma, kad jei stovėdamas nugara į fontaną per kairį petį mesi monetą, sugrįši į Romą. Šis įspūdingo dydžio fontanas – puikus Baroko architektūros pavyzdys.
Įdomus faktas apie tas monetas, mėtomas į fontaną – jos nenukeliauja kokioms tai norus pildančioms fėjoms, jas surenka Romos katalikų labdaros organizacija Caritas. Skaičiuojama, kad kasdien iš fontano surenkama apie 3000 eurų – šie pinigai keliauja labdaros organizacijos projektams paremti.
Po Trevi fontano keliavome prie Italijos nacionalinio monumento, arba kitaip – paminklo pirmajam suvienytos Italijos karaliui Viktorui Emanueliui II (Monumento Nazionale a Vittorio Emanuele II). Apie šį pastatą papasakosiu daugiau – jis mus nustebino labiau nei tikėjomės.
Balto marmuro monumentas jau iš tolo atrodė labai didingas, bet galvojome, tiesiog nueisim ir pasižiūrėsim iš arčiau. Tačiau priėję arčiau, nusprendėm ir laipteliais užlipti. Užlipę susiviliojom muziejų (kuris, beje, nemokamas) apžiūrėti. Italijos suvienijimo istorijos muziejuje daug informacijos ir eksponatų besidomintiems šalies istorija. Pastato interjeras toks pat didingas, kaip ir išorė – užvertę galvas žiūrėjome į lubų mozaikas ir skliautus.
Tačiau labiausiai mums patikęs dalykas, kadangi labai mėgstam žvalgytis po miestus iš viršaus – apžvalginė aikštelė ant pastato stogo, vadinama Quadrigas Terrace. Už 7 eurus žmogui stiklinis liftas pakelia į 135 m aukštį, o iš ten matyti visa Roma. Pastatas stovi ant Kapitolijaus kalvos, tai tas 135 m aukštis atrodė didesnis ir matomumas buvo labai geras.
Ta diena buvo karšta ir saulėta, tai ant to stogo saulė kepino. Žvalgėmės į visas puses, matėme visų Romos ir Vatikano bažnyčių kupolus, Koliziejų, Romos forumo griuvėsius. Tai buvo labai gera vieta apsižvalgyti po Romą. Šį statinį rasite Venecijos aikštėje (Piazza Venezia).
Visiškai šalia, pakilę plačiais Kordonata laiptais radome vieną iš gražiausių Romos aikščių – Kapitolijaus aikštę (Piazza del Campidoglio). Kapitolijaus aikštėje, suprojektuotoje Renesanso epochos skulptoriaus, architekto ir tapytojo Mikelandželo, stovi trys rūmai – muziejai: Palazzo Senatorio, Palazzo dei Conservatori ir Palazzo Nuovo.
O pačioje Kapitolijaus kalvos viršūnėje yra Santa Maria in Aracoeli bažnyčia, kurią rasite netoli Kapitolijaus aikštės.
Keliavome link Koliziejaus, bet šiek tiek aplinkeliais – apėjome aplink visą Romos forumą (Foro Romano). Šis didžiulis plotas tarp Kapitolijaus ir Palatino kalvų bei Koliziejaus kadaise buvo miesto gyvenimo centras – čia vyko turgūs, susirinkimai, stovėjo šventyklos ir Senato posėdžių salė. Dabar čia daugybė šių pastatų griuvėsių, menančių Romos imperijos laikus.
Apėję aplink forumą, priėjome Koliziejų – didžiausią ir seniausią pasaulyje romėnų amfiteatrą. Tikrai didelis – palyginome su anksčiau matytais amfiteatrais Veronoje ir Puloje. Koziliejus, kuris dar vadinamas Flavijaus amfiteatru (Anfiteatro Flavio arba Colosseo), yra naujųjų pasaulio stebuklų ir UNESCO pasaulio paveldo sąrašuose.
Koliziejų statė 10 metų ir po to, kai darbai buvo baigti (80 mūsų eros metais), ši arena tapo įvairių linksmybių Romos gyventojams vieta. Arena galėjo sutalpinti iki 80 tūkst. žiūrovų, čia vyko gladiatorių kovos, kovos su gyvūnais, vaidinimai pagal klasikinius mitus ir buvo vykdomi mirties nuosprendžiai.
Po kelių šimtų metų, ankstyvaisiais Viduramžiais šios linksmybės buvo uždraustos. Nuo tada Koliziejų buvo bandoma padaryti naudingu. Pavyzdžiui, vienu metu ten buvo kapinės. Vėliau arena buvo paversta į dirbtuves ir gyvenamuosius plotus. Maždaug 1200 metais Koliziejus buvo paverstas tvirtove, tačiau labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo 1349 metais. Pietinė Koliziejaus pusė nugriuvo, o griuvėsių akmuo buvo panaudotas kitiems pastatams Romoje statyti.
Keli Romos popiežiai stengėsi panaudoti Koliziejaus patalpas įdomies tikslams – vienas norėjo ten įkurti vilnos fabriką, kuriame dirbtų Romos prostitutės, kitas – organizuoti jame bulių kautynes. Tačiau šios idėjos nebuvo įgyvendintos ir vėlesni popiežiai jau ėmėsi inicijuoti Koliziejaus restauracijos ir išsaugojimo projektus.
Šiuo metu Romos Koliziejus sulaukia milijonų turistų, tą pastebėjome ir mes. Iš pradžių į Koliziejaus vidų planavome neiti vien taupydami laiką – girdėjome apie ilgas eiles prie bilietų kasų. Tačiau atėję ten pamatėme ne tokią jau ilgą eilę – tiesa, tai buvo tik iliuzija. Eilė šalia Koliziejaus išties nebuvo ilga, tačiau kai įėjome į vidų, pamatėme, kad apsirikome – žmonių eilė kaip gyvatė vingiavo aplink Koziliejaus kolonas, ir jau įėjus į vidų, laukėme dar apie 45 minutes.
Įėjimas į Koliziejų kainuoja €12, bet jei esi 18-24 metų ES pilietis arba mokytojas, mokėsi tik €7, o jaunesni kaip 17 metų bei vyresni nei 65 metų ES piliečiai į Koliziejų eina nemokamai. Daugiau informacijos apie Koliziejų, Romos forumą ir kitas archeologines vietoves Romoje galima rasti čia>>.
Dar vienas įdomus religinis – istorinis objektas Romoje yra Panteonas. Ši šventykla buvo pastatyta visiems romėnų dievams prieš beveik 1900 metų ir yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Senovės Romos pastatų. Panteonas, padarės didelę įtaką Vakarų architektūrai, yra vadinamas tobulos architektūros simboliu, o kai kurie kiti pastatai buvo projektuojami būtent pagal Panteoną, pavyzdžiui, Florencijos katedros kupolas.
Bandydami įeiti į Panteoną turėjome palaukti – šventykla buvo pilna turistų. Daug žmonių tuo metu buvo ir šalia bažnyčios esančioje aikštėje (Piazza della Rotonda).
Romoje pasivaikščiokite Tibro upės pakrantėmis – abiejuose krantuose yra įdomių vietų. Viena iš jų – Adriano mauzoliejus, dar vadinamas Šv. Angelo pilimi (Castel Sant’Angelo). Šis statinys yra Adriano parke, visi netoli Vatikano. Mauzoliejų sau ir savo šeimai pasistatė Romos imperatorius Adrianas, tačiau vėliau šis pastatas buvo naudotas kaip tvirtovė, kaip kalėjimas ir pilis, o šiuo metu čia veikia muziejus (Museo Nazionale di Castel Sant’Angelo).
Apžiūrėjus visus žymiuosius objektus, buvo gera šiaip sau, be jokio tikslo pavaikštinėti upės pakrante bei senamiesčio gatvelėmis. Romoje lankėmės spalio viduryje ir džiaugėmės puikiu oru – švietė saulė, buvo apie 20 laipsnių šilumos. Pirmieji rudens mėnesiai ir pavasaris turbūt yra tobuliausias laikas aplankyti Romą. Teko skaityti, kad vasarą būna nežmoniškai karšta, o per karščius labiau norisi gulėti pajūry negu ryžtis miesto apžiūrai.
Roma mus sužavėjo ne tik didingais ar ilgą istoriją turinčiais pastatais (ar jų griuvėsiais), bet ir miesto atmosfera, kurią netrukome pajusti. Mes, kaip ir dauguma turistų, pamatėme tą Romos pusę, kuri asocijuojasi su Federico Fellinio filmu La Dolce Vita – tai saldaus gyvenimo miestas, kur tiek daug istorijos, kultūros, meno, romantikos, gero maisto ir vyno.
Dar viena vieta, kurią Romoje būtina aplankyti – atskira valstybė, popiežiaus rezidencija Vatikanas. Apie šį miestą-valstybę pasakojome čia>>.
[wpsgallery]
Labai idomu ir labai faina skaityti 😉