Ilgą laiką Malta nebuvo pažįstama daugeliui lietuvių, pirmiausia dėl sudėtingo susisiekimo. Bet Ryanair pradėjo skraidinti iš Kauno į Maltą (ir skraidina iki šiol), nemažai lietuvių aplankė šitą nuostabią salą.
Malta – maža, iš salų sudaryta, Europos žemėlapyje vos įžiūrima, valstybė. Dvi Maltos salos – Malta ir Gozo yra apgyvendintos, Komino (Comino) saloje stovi tik vienas viešbutis, o kitos salelės labai mažos ir negyvenamos. Malta yra labai netoli Italijai priklausančios Sicilijos salos. Apie Maltą sakoma, kad sala labai svetinga ir saugi – nusikalstamumo lygis ten itin žemas. Tuo įsitikinome per savo atostogas.
Į salą skridome iš Londono, su Ryanair, apsistojome salos pietryčiuose, Budžiboje (Bugibba), viename iš daugiausiai pramogų turinčių miestelių Maltoje. Keliavome balandžioje pabaigoje ir jau tikėjomės šiek tiek papoilsiauti prie jūros ar baseino, nes dažniausiai visos mūsų kelionės yra skirtos apžiūrėti vietoves. Tokiu metu Maltoje jau šilta, bet dauguma mūsų atostogų dienų pasitaikė gana vėjuotos.
Pirmąją dieną susipažinom su Budžiba ir šalia esančiu Qawros miesteliu. Žygiuodami ilga promenada stebėjomės Maltos krantus skalaujančios Viduržemio jūros spalva – giedrą dieną jūra panaši į rašalą, bet priėjus arčiau matyti, koks skaidrus vanduo. Budžiboje daug viešbučių, kavinių, barų ir restoranų. Dieną šia gana ramu, o vakarais į centrinę aikštę susirenka daug Maltos jaunimo, aplinkiniai klubai išneša garso aparatūrą į lauką ir visi šitaip linksminasi.
Kitą dieną pradėjom labai smagiai – kelione Maltos autobusu. Kai lankėmės Maltoje, jos gatvėmis dar važinėjo senieji autobusai, pagaminti bent prieš tris dešimtmečius. Šie autobusai yra vienas iš Maltos simbolių, o šiuo metu, kai keleivius veža naujos transporto priemonės, senieji yra likę kaip pramoga turistams. Nenustebkite, jei ten trūks vieno kito lango, sėdynės ar net durų, o važiuojant drebins ir kratys taip, kad net šnekėti sunku. Mums savaitę pasivažinėti tokiais buvo juokinga ir smagu, bet turbūt vietos gyventojų toks senas ir nepatogus transportas taip nedžiugino, kaip mūsų.
Autobusų vairuotojai Maltoje labai malonūs – ko paklausi, nesiraukydami paaiškins. Nežinau, kaip yra dabar, bet prieš tuos dvejus metus, kai lankėmės Maltoje, autobusų stotelėje normalios informacijos, į kurią pusę važiuoja autobusai, nebuvo. Autobusų numeriai surašyti, bet kuria kryptimi važiuoja – ne. Tai sulaukdavom autobuso ir klausdavom vairuotojo. Tik pirmąją dieną kartą ar du suklydom ir laukėm ne toje pusėje, bet vėliau viskas tapo aišku. Gali būti, kad dabar jau ir šia informacija stotelėse pasirūpinta. Dabar veikia labai išsami Maltos transporto svetainė, kur galima rasti nemažai informacijos ir autobusų tvarkaraščius.
Važiuojant autobusu buvo svarbu nepamiršti pranešti vairuotojui, kad reikia sustoti. Tai Maltoje daroma taip: keleiviui patraukus virš galvos ištemptą virvutę, suskamba šalia vairuotojo ausies pakabintas varpelis. Tada autobusas sustoja. Aišku, tokių dalykų kaip kad pranešinėjami stotelių pavadinimai, ten nėra – reikia pasikliauti nuojauta arba klausti vairuotojo (jie mielai papasakoja). Nors pasiklysti Maltoje kažin, ar pavyktų, sala tokia maža, kad į kitą salos galą nuvykti užtruktų ilgiausiai pusvalandį.
Šiuo metu senieji Maltos autobusai salos gatvėmis nebevažinėja. Nors gyventojų ir turistų kelionės naujais autobusais neabejotinai patogesnės, bet senųjų autobusų Maltoje trūks…
Taigi antrąją atostogų dieną nukulniavom į Budžibos autobusų stotį, sėdom į 12 numerio autobusą ir keliavome į Maltos sostinę Valetą (Valletta). Pakeliui pravažiavom Pacevilį (Paceville) – šitą vietą Maltoje renkasi naktinių pramogų mėgėjai, čia galima rasti daug klubų, barų, kazino (ir iš šios vietos važiuoja nemažai naktinių autobusų, tad grįžti į viešbutį kitoje salos dalyje problemų nebūtų). Išlipome netoli Pacevilio esančioje Sliemoje, norėjome pasivaikščioti ir taip pamatyti daugiau. Nuo Sliemos iki Valetos eidami palei jachtų prieplauką, šen bei ten sustodami, užtrukom apie valandą.Maltos sostinė Valeta, pastatyta Šv. Jono riterių, vadinama Baroko šedevru – čia galima pamatyti puikios architektūros. Iš trijų pusių Valetą supa vanduo, ir visur aplink, kur žiūrėsi – gynybinės tvirtovės, stovinčios aplinkiniuose pusiasaliuose.
Ne be reikalo šis miestas paskelbtas 2018 metų Europos kultūros sostine – kultūros ir istorinių objektų čia daugiau nei pakankamai. Valetoje galima aplankyti gynybinius bokštus, karo muziejų (Luscaris War Rooms), Karmelitų bažnyčią (Carmelite Church), kurios aukštą kupolas pamatysite iš tolo, atvykdami į Valetą. Nors Valeta nedidelė, čia telpa dar 8 gana įspūdingai atrodančios šventovės. Valetoje suprasite, kokia ilga ir įdomi Maltos istorija, ten galima dar kartą įsitikinti, kokie maltiečiai religingi. Kai mes lankėmės Valetoje, buvo Velykų sekmadienis, mieste jautėsi šventinė nuotaika, bet žmonių gatvėse nebuvo daug – visi buvo bažnyčioje arba su šeimomis.
Dabar galvoju, kad lyginant su kitomis atostogomis, Maltoje visai nepavargome. Dažnai kur nors išvykę vis lekiame, norime kuo daugiau pamatyti, o Maltoje tą savaitę pailsėjome. Kadangi atstumai nedideli, ryte išvykdavom į nusižiūrėtą vietą, po pietų grįždavome ir dar turėdavom šiek tiek laiko pasidžiaugti saule prie baseino ar jūros, arba pasipliuškenti baseine viešbučio viduje (lauke vanduo buvo per šaltas). Vakarais keliaudavom į Budžibos centrą, pasėdėti viename iš pakrantės barų arba tiesiog prie jūros.
Lankydamiesi Maltoje būtinai užsukite į Maltos senąją sostinę Mdiną, o iš ten – prie Dingli kalvų. Į Mdiną iš Budžibos nuvažiavom autobusu X3 (šitaip žymimi greitieji maršrutai, kurie stoja mažiau stotelių). Mdina – tai miestas – tvirtovė, iš visų pusių juosiamas akmeninės tvoros. Įėjus pro miesto vartus atrodo, kad atsidūrei kitam pasauly. Ten taip ramu ir tylu, kad net kalbėtis nesinori. Visas miestas pastatytas iš medaus spalvos akmenų ir ten turbūt daugiau bažnyčių, vienuolynų ir katakombų, negu gyvenamųjų namų. Vietiniai gyvena greta esančiame mieste Rabat, į kurį turistai keliauja aplankyti žymios Šv. Pauliaus bažnyčios ir kapo.
Iš Mdinos 201 ir 202 maršruto autobusais galima nuvykti prie Dingli kalvų. Šios kalvos – natūrali salos siena, sako, kad jos įspūdingai atrodo iš laivo. Mes žiūrėjom atvirkščiai – nuo kalvų į jūrą. Čia yra aukščiausias taškas Maltoje virš jūros lygio – 250 metrų. Ant tos vietos stovi mažytė Marijos Magdalenos koplyčia su baltu kupolu. Mums ši vieta iki šiol labiausiai primena neįmanomai stiprų vėją – neįsivaizdavau, kad giedrą dieną, ne per kokią audrą, gali pūsti toks didelis vėjas. Reikėjo stovėti tvirtai ir daiktus laikyti šalia – jei būtume keliais kilogramais lengvesni, tikrai būtų nupūtę į jūrą!
Kai nusprendėm, kad klaidžioti ant kalvų užteks, grįžom į stotelę laukti autobuso. Kada atvažiuos – neaišku, tvarkaraštį turbūt nupūtė vėjas. Aplinkui tik laukai ir jūra, nė gyvos dvasios, nors ten yra restoranas, bet ar jis veikia kada nors, irgi nebuvo aišku, matyt, lentelę su darbo laiku irgi pasiglemžė vėjas. Taip romantiškai dviese sėdėjom, žvelgdami į jūrą ir po kiek daugiau nei pusvalandžio sulaukėm autobuso. Beje, šios kalvos, vakarinėje salos dalyje, būtų puiki vieta stebėti saulėlydį.
Dar vieną dieną keliavom į salos pietvakarius – žvejų miestelį sunkiai ištariamu pavadinimu Marsaxlokk. Tai nedidukas miestelis, garsus savo turgumi prieplaukoje (ten dėmesio verta tik žuvis ir galima įsigyti suvenyrų, visos kitos prekės – turginiai rūbai ir batai). Marsaxlokk simbolis – spalvingi žvejų laiveliai, neprišvartuoti prie krantinės, bet išmėtyti jūroje kiek toliau nuo kranto. Svarstėm, kaip žmonės juos pasiekia ir pamatėm tokias nelabai saugiai atrodančias vienvietes „geldas“ – tai jomis žvejai nuplaukia iki savo gražiųjų laivelių.
Nuo Marsaxlokk kalvotomis pakrantėmis keliavome iki Birzebuggos – šis žygis buvo skirtas pamatyti kitokią, ne turistinę, Maltą. Birzebugga – pagrindinis salos prekybinis uostas, ten į panoramas įsikomponuoja dideli krovininiai laivai ir keltai. Miestelio centras mums visai patiko, ten buvo neblogų lauko kavinių, visai šalia – dirbtinis smėlio paplūdimys, kuriame nemažai vaikų žaidimų aikštelių, tačiau lįsti į vandenį, kai visai šalia uostas, nesinorėjo.
Nors Maltos pakrantės kana kalvotos ir akmenuotos, tačiau šioje saloje džiaugiasi ir smėlėtų paplūdimių mėgėjai. Kai priešpaskutinį rytą prabudę pamatėm šviečiančią saulę ir nurimusį vėją, nusprendėm išbandyti Maltos pliažus. Per 10 minučių nuo Budžibos autobusu nudardėjom iki Auksinio paplūdimio (Golden Bay). Tai nedidelis, gražus smėlio paplūdimys ir švari jūra – tik nuotraukose vaizdą kiek gadina kas keletą metrų sustatyti nemaži šiukšlių konteineriai. Iš kitos pusės, jei jų nebūtų, vaizdą gadintų šiukšlės.
Su saule Maltoje reikia būti atsargiems net balandžio mėnesį ir nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės. Tą dieną saulėje pabuvom ir pasipliuškenom labai sūrioje jūroje tik dvi ar tris valandas, bet vakare kentėjom – buvom raudoni kaip vėžiai ir dar skaudančiom galvom, matyt, gavę šiokį tokį saulės smūgį.
Kainos Maltoje mus maloniai nustebino, ypač atvykus iš Londono, gana brangaus miesto. Čia už autobuso bilietėlius mokėdavom nuo 0,47 euro centų iki 1,20 euro (dabar kainų sistema pasikeitusi, bilietas 2 valandoms kainuoja 2,20 euro, dienai – 2,60 euro, o bilietas savaitei – 12 eurų). Už viešbutį savaitei su pusryčiais sumokėjom tik 100£, o restoranuose kainos irgi negąsdino – pagrindiniai patiekalai – nuo 6 eurų, vietinio alaus bokalas – 1 euras, vietinio (ir turiu paminėti, skanaus) vyno butelis restorane ar bare – nuo 3 eurų. Parduotuvėse kainos dar mažesnės.
Maltos turizmas orientuotas į britų rinką – šito nepastebėti neįmanoma. Pusryčiams – tradiciniai English breakfast, visur siūloma Fish&Chips, o parduotuvėse galima įsigyti netgi Londono suvenyrų (nors nelabai aišku, kam, kad britų turistai jaustųsi kaip namie?!). Maltos virtuvė mums labai priminė itališką, čia irgi dominuoja makaronų, jūros gėrybių patiekalai ir picos. Maltoje populiarūs triušienos (Fenek) patiekalai, meniu jie dažniausiai įvardijami kaip tradiciniai Maltos patiekalai. Maltos virtuvei įtaką darė ne tik Italija, bet ir arabų šalys.
Vieną atostogų dieną atidavėm kelionei į kitą Maltos valstybės salą – Gozo. Tai buvo viena geriausių atostogų dienų, o apie Gozo salą pasakojame čia >>. Po atostogų Maltoje įspūdžių ir vaizdų buvo pilna galva, savaitės užteko pamatyti pagrindinius šalies lobius, tačiau neaplankytų vietų Maltoje liko ir tikrai turėtume, ką ten veikti antrą kartą.
Ką dar pamatyti Maltoje:
- Blue Grotto – Maltos mėlynasis urvas ir aplinkiniai urvai – labai vaizdinga vieta. Valtelės lėtai plukdina pro šiuos urvus, tad yra laiko pasižvalgyti po urvus ir po jūros dugną – vanduo čia ypač skaidrus. Daugiau informacijos čia>>
- Paplaukioti aplink salą – daugybė laivelių savininkų kiekviename kurorte siūlo įvairiausias keliones aplink Maltos krantus, taip pat ir į kaimynines salas. Viena iš įdomesnių – kelionė laiveliu stikliniu dugnu. O jei nardote ar norite išbandyti pramogas po vandeniu pirmą kartą, Malta taip pat turi ką pasiūlyti – aplankykite Maltos nardymo centrą>>
- Muziejai, bažnyčios, meno galerijos, senovinės šventovės – viso šito Maltoje yra su kaupu. Tad netgi jei oras neleidžia mėgautis Maltos gamta, tereikia išsirinkti kitą pramogą. Daug informacijos apie Maltą rasite čia: www.visitmalta.com
[wpsgallery]
Negaliu nesutikti – mažutė Malta – lyg rojaus kampelis Žemėje!
Aš taip pat pritariu, kad Malta nuostabi vieta Žemėje. Taip viskas gražu, išsaugota ir išlaikyta. Jau vien tai senoviniais autobusais pasivažinėti atrakcija. 🙂
Matosi jus cia gerai laiko praleidziate 🙂